Priimant savivaldos sprendimus paprastai būna aiškinamasis raštas, kuriame išdėstoma kokia nauda ir kokios galimos neigiamos pasekmės. Aišku, kad kas rengia tuos raštus – neigiamose pasekmėse mato daugiausia nereikšmingas detales, t. y. gerai, kad nors reikia apgalvoti ir įvardinti, bet tai tikrai nėra objektyvu. Toks mąstymas priveda prie to, kad jis pagrįstas argumentais, o kažkur taip yra ir mes taip darykim arba dar blogiau čia viskas gerai, ar kažkas ne taip vis tiek čia turi būti. Įsivaizduočiau aukštesnį sprendimų priėmimo lygmenį, kai būtų dar vienas informacijos šaltinis neįpareigojantis sprendimų priėmėjus, besivadovaujančiais savo principais, bet užtad informuojančias ir pateikiančias mokslu pagrįstas žinomų faktų išvadas ir alternatyvų galimas prognozes.